Lyčių atlyginimų skirtumai darbo rinkoje

Iš 7Hz.
23:07, 16 sausio 2016 versija, sukurta WikiAdmin (Aptarimas | įnašas) (Naujas puslapis: {{Viki}} '''Lyčių atlyginimų skirtumas''' – yra santykinis skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Jis yra sąlygojamas tiek istorinio konteksto, lyčių diskrim...)

(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija→ (skirt)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Wikipedia's W (Linux Libertine).svg  Šis puslapis neatitiko Vikipedijos reikalavimų, todėl buvo perkeltas į 7Hz projektą.

Lyčių atlyginimų skirtumas – yra santykinis skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Jis yra sąlygojamas tiek istorinio konteksto, lyčių diskriminacijos,[1] tiek ir pačių moterų karjeros apsisprendimo.[2]

Darbo rinkos istorinis kontekstas

Dar prieš porą dešimtmečių, žmonės neskyrė daug dėmesio lyčių klausimui. Buvo įprasta matyti moterį namuose, buityje ir auginančią vaikus. Visuomenė nepastebėjo tam tikros nelygybės moterų atžvilgiu, nes kiekviena lytis atlikdavo tam tikrą savo funkciją. Weberio biurokratijos teorijoja ir kiti to meto sociologų (Le Play, Tocqueville ir kt.) darbai sukurti taikant tik vyro modelį. [3]

Permainos, gerinančios moterų padėtį

Lemtingą, pirmąjį žingsnį, artėjant prie siektinos lygybės darbo rinkoje žengė šalių politikai, įvesdami minimalios algos apibrėžtį dirbant pilnu etatu, kuomet darbuotojas, nepaisant lyties privalo uždirbti tam tikrą pinigų sumą. Pirmoji šią permainą Europoje įgyvendino Prancūzija (1950m.), vėliau jos pavyzdžiu ėmė sekti ir kitos šalys.

Europos Sąjungos indėlis į lygią darbo rinką

Vienodas užmokestis už vienodą darbą yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų. Įtrauktas į Romos sutartį 1957 metais, jis buvo patvirtintas tų pačių metų direktyvoje, kuri draudė bet kokią diskriminaciją visais vyrų ir moterų darbo užmokesčio už tą patį darbą arba tokios pat vertės darbą aspektais. Su šia problema taip pat kovoja Moterų ir vyrų lygybės strategija 2010-2015 metams, Lyčių lygybės institutas, kuris naujoje savo stragegijoje išsikėlė prioritetus, kurie tiesiogiai susiję su moterų diskriminacija darbo rinkoje.[4]

Skirtumai tarp darbo užmokesčio

Nepaisant to, kad moterys išsilavinimu lenkia vyrus, ES jos uždirba 16,2 proc . mažiau nei vyrai. [5] Didžiausias atotrūkis 2011 metų duomenimis, darbo rinkoje tarp lyčių Eurostat duomenimis egzistuoja Estijoje, kur moterys uždirba net 27,5proc. mažiau nei vyrai. Mažiausias atotrūkis Slovėnijoje. Lietuvoje vyrai uždirba apie 12,5 proc. mažiau nei moterys. Mažesnis darbo užmokestis verčia moteris tapti priklausomomis nuo vyrų – jie, kaip daugiau uždirbantieji turi daugiau galios, kuri atsiskleidžia vartojimu, perkamąja galia.

Kiek vyrai uždirba daugiau nei moterys per valandą

Skirtumai tarp užimamų darbo pareigų

Net 97,6 proc. vyrų užima vadovų pozicijas, palikdami vadovaujamąjį darbą 2,4 proc. moterų. Praktiškai visoms moterims tenka dirbti pavaldųjį darbą, kuomet vyras tampa jų bosu. Panaši situacija ir su vykdomosios valdybos nariais, kur 91,1 proc. sudaro vyriškos lyties atstovai. 75 proc. moterų dirba ne visą darbo dieną, o to pasekoje, vidutinis moters atlyginimas Europos Sąjungoje mažesnis už vyro 7987 eurų per metus. Moterys, kaip šeimos židinio kurstytojos turi daug daugiau pareigų namuose, kurios nesidalijamos su vyru. Nuo to nukenčia jų darbo pareigos, galimybės kopti karjeros laiptais, užimti aukštas, vadovaujančias pareigas ar tiesiog dirbti pilną darbo dieną.

Vaizdas:Moterų ir vyrų pasidalijimas darbo rinkoje.jpg
Moterų ir vyrų skirtumai darbo rinkoje. Tarptautinės moters dienos akcentas – moterų atsakas į krizę

Nelygybės darbo rinkoje mažinimo būdai

Visuomenėje tai įsisenėjusi problema. Nepaisant to, jog 2011-2012 metais (remiantis Eurostat duomenimis) nelygybė stabilizavosi ir nebedidėja, bet vyrai vis dar 16,2 proc. uždirba daugiau. Efektyviausias problemos sprendimo būdas – vienodesnis pareigų šeimoje pasidalijimas. Nevien moteris privalo auginti vaikus, slaugyti šeimoje esančius ligonius ar dirbti puse etato tam, kad kitą dienos dalį tvarkytųsi buityje. Būtina visoje ES pradėti labiau diskutuoti šia tema, vien tam, kad pasklistų informacija apie moteris, kurios nukenčia nuo diskriminacijos ir taikyti tam tikras sankcijas darbdaviams, kurie vienodose pareigose dirbantiems skirtingos lyties asmenims moka nevienodą algą.

Išnašos

  1. Pamela Coukos (2012) Myth Busting the Pay Gap
  2. Šablonas:Cite web
  3. Giddens A. Sociologija, Kaunas, 2005, p. 337
  4. http://eige.europa.eu/content/eige-darbai-padės-įgyvendinti-naująją-es-lyčių-lygybės-strategiją
  5. http://bookshop.europa.eu/lt/panaikinkite-moter-ir-vyr-darbo-u-mokes-io-skirtum--pbKE3109257/downloads/KE-31-09-257-LT-D/KE3109257LTD_002.pdf;pgid=y8dIS7GUWMdSR0EAlMEUUsWb0000FJDxlF2F;sid=CyU5C8vledo5Eps4MUKnrKnARkYnecw2DfY=?FileName=KE3109257LTD_002.pdf&SKU=KE3109257LTD_PDF&CatalogueNumber=KE-31-09-257-LT-D

Literatūros sąrašas

  1. Giddens A. 2005. Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.
  2. Bučaitė – Vilkė J., Purvaneckienė G., Vitkevičius R., Tereškinas A. 2012. Lyčių politika ir gimstamumo ateitis, monografija. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas
  3. http://bookshop.europa.eu/lt/panaikinkite-moter-ir-vyr-darbo-u-mokes-io-skirtum--pbKE3109257/downloads/KE-31-09-257-LT-D/KE3109257LTD_002.pdf;pgid=y8dIS7GUWMdSR0EAlMEUUsWb0000FJDxlF2
  4. http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:236E:0087:0099:LT:PDFF;sid=CyU5C8vledo5Eps4MUKnrKnARkYnecw2DfY=?FileName=KE3109257LTD_002.pdf&SKU=KE3109257LTD_PDF&CatalogueNumber=KE-31-09-257-LT-D
  5. http://www.europarl.europa.eu/news/lt/newsroom/content/20130301STO06143/html/Būti-moterimi-lyčių-nelygybė-darbo-rinkoje-tebėra-didelė
  6. http://www.gap.lt/main.php/id/827/lang/1 http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm/table.do?tab=table&plugin=1&language=en&pcode=tsdsc340
  7. http://eige.europa.eu/content/eige-darbai-padės-įgyvendinti-naująją-es-lyčių-lygybės-strategiją