Lietuvos juostilė

Iš 7Hz.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Wikipedia's W (Linux Libertine).svg  Šis puslapis neatitiko Vikipedijos reikalavimų, todėl buvo perkeltas į 7Hz projektą.

Lietuvos juostilė – hipotetinė linija, einanti per Vilniaus miestą, Vilniaus bei Kaišiadorių rajonus. Juostilę sudaro šeši žymintys taškai, kurių tarpe yra keturios bažnyčios. Lietuvos juostilės ilgis yra beveik 30 km, aukštis virš jūros lygio juostilėje yra vidutiniškai 120 metrų.

Lietuvos juostilė buvo aptikta ir aprašyta 2006 m. Pagal tradiciją, pirmoji aptikta linija šalyje yra vadinama tos šalies vardu. Lietuvos juostilės atradėjas G. Porutis tokiai linijai vadinti pasiūlė lietuvišką terminą “juostilė”, arba “ilgjuostė”, o pirmoji tokia linija Lietuvoje buvo pavadinta Lietuvos juostile. [1].

Lietuvos juostilės aprašymas

Senovės žmonių sukurti objektai, kartais randami išdėstyti praktiškai idealiai tiesia linija, Didžiojoje Britanijoje yra vadinami „Mark points“. Tai piliakalniai, įvairūs akmenų statiniai, kapinynai, šventovės, bei vėlesnių laikų bažnyčios, kurios buvo statomos buvusių šventviečių vietose.

Lietuvos juostilės atradėjas G. Porutis šiuos objektus lietuviškai siūlo vadinti žyminčiais taškais [2].

Lietuvos juostilės žymintys taškai

  • Paparčių bažnyčia. Stovi už miestelio ribos, 1 km į šiaurę nuo miestelio istorinio centro, šalia dabartinių kapinių. Bažnyčia yra pastatyta ant buvusių kapinių. Netolimoje apylinkėje yra daug senovės kulto paminklų. Tai Laukagalio mitologinis akmuo, vadinamas didžiuoju aukuru, ir akmuo su pėdos žymėmis [3]. Kryptis tarp šių dviejų mitologinių akmenų yra 306 (126) laipsniai – labai artima Lietuvos juostilės krypčiai. Atstumas tarp jų - 1360 m.
  • Žymės pievoje. Pastebimos pavasarį augalų atgijimo laikotarpiu. Gali būti, jog tai buvusio kelio žymės, kaip siūlė Vatkinsas. Žyminčiais taškais yra laikomos kelių liekanos, esami keliai, einantys ilgjuostės kryptimi, bei kelių sankryžos.
  • Naujoji Sudervės bažnyčia. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1812 metais [6]. Šalia jos yra kapinės. Jos viduje yra akmuo su įduba, primenantis dubenuotąjį akmenį, skirtas laikyti švęstam vandeniui. Akmenyje iškalta data 1726 m., liudija, kad šis akmuo yra senesnis už bažnyčią. Dubenuotųjų akmenų yra išlikę ir daugiau netoli nuo aprašomos vietos: Mikulionių akmuo bei Paduobužio kaimo akmuo. Apie Paduobužio akmenį yra išlikęs padavimas, kad tai buvęs bažnyčios akmuo, skirtas švęstam vandeniui laikyti. Bažnyčia sudegusi, likęs tik šis akmuo. Akmuo vadinamas “Molėtų bažnyčia”.
  • Senoji Sudervės bažnyčia. Išardyta 1822 m. Jos buvusi vieta nutolusi nuo naujosios bažnyčios 210 metrų juostilės kryptimi.
  • Saulės kapinės. Randasi 17.6 km už Sudervės bažnyčių į pietryčius juostilės kryptimi. Kai kurių astronominių švenčių metu Saulė kyla būtent čia.

Astronominė juostilės orientacija

Juostilės kryptis yra 122-302 laipsniai. Šioje vietoje (Vilniaus platumoje) Saulė teka sausio 25-29 ir lapkričio 13-16 dienomis, leidžiasi rugpjūčio 3-7 ir gegužės 5-9 dienomis [7]. Šios datos sutampa su Pusiaužiemiu (kalendorinis vidurys tarp astronominių žiemos ir pavasario pradžių), Jurginėmis (kalendorinis vidurys tarp astronominių pavasario ir vasaros pradžių), bei Prapjovomis (kalendorinis vidurys tarp astronominių vasaros ir rudens pradžių). Ketvirtoji šventė, kalendorinis vidurys tarp astronominių rudens ir žiemos pradžių, nėra žinoma.

Praeities ritualinės kelionės

Dar viena juostilės paskirtis galėjo būti ritualinių kelionių maršrutas [8]. J. Balys rašo: “Kryžavose dienose eina visi, seni ir maži, procesijoje giedodami per laukus nuo kryžiaus į kryžių. Kryžiai turi būti visuose laukuose. Būdavo, pradeda nuo pirmadienio ir iki trečiadienio vaikščioja po kryžius giedodami, kiekvieną kryželį aplankydami. Didžiausias pulkas žmonių vaikščiodavo po kryžiais [9]. Net iki XX a. bažnytinės procesijos lankė Mitkiškių apeiginį akmenį bei ten stovintį kryžių prie Sukros upelio, kurie yra maždaug 200 m. atstumu nuo juostilės [10].

Taip pat skaitykite

Juostilė

Naudota literatūra

  1. Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4
  2. Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4
  3. Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4
  4. Tiškevičius, Konstantinas (1992), Neris ir jos krantai. Vilnius, p 137, 237.
  5. Urbanavičius, V. (1971; 1972), Senovės lietuvių spėjamų kulto vietų kasinėjimo ataskaita. Kultūros paveldo centro archyvas, fondo nr.7, aprašo nr.1, p. 51, 57, 152.
  6. Kultūros paminklų enciklopedija, Rytų Lietuva (1997), Vilnius. I t., II d., p. 333.
  7. Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4
  8. Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4
  9. Balys, Jonas (1993), Lietuvių kalendorinės šventės. Vilnius, p 187 – 190.
  10. Porutis, G. (2006), Anglijos kraštovaizdžio linija Lietuvoje. Liaudies Kultūra, Nr. 4

Nuorodos

Lietuvos juostilės aprašymas