Laiko esmė

Iš 7Hz.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Wikipedia's W (Linux Libertine).svg  Šis puslapis neatitiko Vikipedijos reikalavimų, todėl buvo perkeltas į 7Hz projektą.

Laikas nėra objektas pats sau ir neegzistuoja objektyviai. Laikas yra vien skaičiavimo metodos, pagal „susitarimą“.

Visata – medžio drožinys C. Flammarion (1888); nudažymas Heikenwaelder Hugo (1998)

Visiškai abstrakčiai: laikas yra įvykių intensyvumo palyginimo etalonas.

Visi įvykiai vyksta dėl priežastes. Priežastis sąlygoja bet kurį vyksmą. Vyksmą reikia suprasti kaip įvykių aibę. Pati priežastis, ne būtinai sąlygoja vyksmo ar konkretaus įvykio pirmumą, kaip pati priežastis, ne būtinai turi pirmumą kitų priežasčių atžvilgiu.

Todėl, laiką negalima vertinti kaip objektyviai egzistuojantį. Laiką negalima vertinti ir linijiniu budu, kaip ateitis – praeitis, kaip spiralę ar apskritimą ir pan., nes taip, vertinami vien įvykiai. Laiką negalima vertinti ir kaip materijos sudėtinę. Visi laiko vertinimai liečia vien vyksmą ir konkrečius įvykius aplinkoje. Pati priežastis yra apribota dėl vyksmo baigtinumo ir per vyksmo baigtinumą išsenka savo esmėje.

Taigi, laikas yra vien konkretaus įvykio veiksmingumo skaičiavimo metodas, aplinkos atžvilgiu.

I.Niutonas rašė, kad laikas "teka" vienodai, nepriklausomai nuo nieko išoriško. Lyg viskas vyksta amžinybėje, vienu metu, kur laiko iš vis nėra. Ir tikrai, I.Niutono aprašomoje dinamikoje, laikas nedaro įtakos įvykiams. Laiko sąvoka dinamikoje, aprašo įvykių intensyvumą aplinkos atžvilgiu, kaip kūnų tarpusavio sąveikos ar jėgos intensyvumą, vyksmo aplinkoje (atskaitos sistemoje).

Taip pat ir A.Einšteino reliatyvumo teorijos pagrindu, negalima sakyti, kad „pats laikas sulėtėja“, kūnams judant artimu šviesai greičiu (kaip populiariai manoma). Nors sakoma, kad laikrodis tokioje inertinėje aplinkoje eitų lėčiau, nei kad sąlyginai ramybės būsenoje esančioje aplonkoje. Ir čia kalbama vien apie vyksmo intensyvumo palyginimą. Nes tokioje inertinėje aplinkoje, kuri juda greičiu, artimu šviesos greičiui, "sulėtėja" visi procesai, ne vien laikrodžio ritmas, lyginant su sąlyginai ramybės būsenoje esančia aplinka.

SI sistemoje, mažiausias laiko vienetas sekundė, fizikine prasme, atitinka 9 192 631 770 spinduliavimo periodus, kintant cesio-133 (izotopas 133Cs) pagrindiniam stoviui (supaprastintas formulavimas). Taip aprašant sekundę, siekiama stabilizuoti atskaitos sistemos vertinimą (įvedant stabilesnį etaloną), nestabilioje aplinkoje (visatoje). O tai, kad visi laikrodžiai "eina" svyravimų pagrindu (ir izotopas 133Cs), yra akyvaizdus įrodymas, kad mes lyginame vien įvykius, kitų įvykių atžvilgiu!

Esmėje, laiko iš vis nėra!